Jūsų pirkinių krepšelis yra tuščias!
Prekių krepšelis
0 prekė(-s) - 0.00 €
Giuseppe Verdi. Opera "Kaukių balius", antologija
Bendraukime
Giuseppe Verdi. Opera "Kaukių balius", antologija
-500x500.jpg "Giuseppe Verdi. Opera \"Kaukių balius\", antologija")
Autorius (iai): Giuseppe Verdi
Sudarytojas: Audronė Žigaitytė
Atlikėjas (ai): Algis Žiūraitis , Juozas Domarkas , Virgilijus Noreika , Elena Čiudakova , Kipras Petrauskas , Jonas Aleksa , Arturo Toscanini , Enrico Caruso , Birutė Almonaitytė , Vytautas Viržonis , Eduardas Kaniava
Prekės kodas: LMSMBCD-013 / ISSN 1392-4966
Sudarytojas: Audronė Žigaitytė
Atlikėjas (ai): Algis Žiūraitis , Juozas Domarkas , Virgilijus Noreika , Elena Čiudakova , Kipras Petrauskas , Jonas Aleksa , Arturo Toscanini , Enrico Caruso , Birutė Almonaitytė , Vytautas Viržonis , Eduardas Kaniava
Prekės kodas: LMSMBCD-013 / ISSN 1392-4966
Kaina: 6.00 €
Kiekis:
Žemiau pateikiame CD garso įrašų sąrašą.
Nusipirkę šios kompaktinės plokštelės garso įrašus mūsų elektroninėje parduotuvėje, galėsite juos perklausyti tiesiog šioje svetainėje (tinklalapyje).
Šiuo metu galite perklausyti tik pirmąjį garso įrašą, kuris reprezentuoja visą kompaktinę plokštelę.
Norėdami įsigyti šiuos CD garso įrašus, įsidėkite prekę į pirkinių krepšelį ir įvykdykite užsakymą.
Kai užsakymo statusas (po sėkmingo apmokėjimo) bus pakeistas į įvykdytas, Jūs galėsite parsisiųsti visus CD garso įrašus mp3 formatu.
Įsigiję CD garso įrašus, galėsite bet kada juos perklausyti mūsų parduotuvėje prisijungę su savo vartotojo duomenimis arba parsisiuntę į savo laikmeną.
Nr.
Pavadinimas
Trukmė
2
2. Choras "Posa in pace" (1954)
00:01:50
3
3. I veiksmo finalas (1954)
00:02:07
4
4. Rikardo arija (III v.). Caruso
00:04:17
5
5. Rikardo barkarolė I v. Petrauskas
00:03:19
6
6. Rikardo barkarolė I v. Virgilijus Noreika
00:03:18
7
7. Ulrikos būrimo scena I v. Almonaitytė
00:06:33
8
8. Renato scena III v. Kaniava
00:06:35
9
9. Oskaro daina I v. Čiudakova
00:02:02
10
10. Oskaro kupletai III v. Čiudakova
00:02:08
11
11. II veiksmo įžanga. Žiūraitis
00:01:58
12
12. Amelijos arija kapuose. Nelli
00:04:56
13
Duetas (Amelija, Rikardas). Nelli, Pirs
00:04:44
14
14. Cabaletta a due. nelli, Pirs
00:03:16
15
15. Tercetas. Amelija, Rikardas, Renatas
00:04:41
16
16. II v. Scena su choru ir finalas
00:07:09
17
17. Keršto priesaika. III v. 1 pav.
00:00:50
18
18. Scena ir kvintetas III v. 1 pav.
00:04:07
19
19. Baliaus scena. III v. 3 pav.
00:01:45
20
Duetas. Amelija, Rikardas. Nelli, Pirs
00:05:00
21
21. Finalas. Toscanini
00:04:11
Giuseppe Verdi, operos KAUKIŲ BALIUS antologija
G. Verdi. KAUKIŲ BALIUS – Operos antologija
Įsigyti galima TIK ĮRAŠUS mp3 formatu
Lietuvoje tokio pobūdžio antologija, skirta operos premjerai, išleista pirmą kartą. CD įrašyti Lietuvoje „Kaukių balių“ atlikę K. Petrauskas, E. Čiudakova, B. Almonaitytė, V. Noreika, E. Kaniava, dirigentai J. Aleksa, J. Domarkas, A. Žiūraitis ir svarbiausi operos dramaturginiai momentai (A. Toscanini 1949 m. įrašas), leidžiantys klausytojams geriau pasiruošti operos premjerai, kuri įvyko „Vilniaus festivalyje 2001“.
MUZIKOS BARAI 2001 m. Nr. 6, birželis – specialus Vilniaus festivalio užsakymu parengtas numeris. Su CD “Kaukių balius”.
CD “Kaukių balius” – G.Verdi operos interpretacijos antologija (Lietuvos atlikėjai – K. Petrauskas, E. Čiudakova, B. Almonaitytė, V. Noreika, E. Kaniava, dirigentai J. Aleksa, J. Domarkas, A. Žiūraitis) ir svarbiausi operos dramaturginiai momentai (A. Toscanini 1949 m. įrašas), leidžiantys klausytojams geriau pasiruošti operos premjerai “Vilniaus festivalyje”.
Numeryje taip pat supažindinama su Vilniaus festivalio atlikėjais bei skambėsiančia muzika. Vartyti čia >>>
Pagrindinis “Vilniaus festivalio 2001” akcentas - G.Verdi 100-osioms mirties metinėms skirtas “Kaukių baliaus” pastatymas.
Ši opera Lietuvoje statyta trys kartus: 1926 m. (premjera spalio 30 d.; statytojai J.Gruodis, E.Vekovas, V.Dubeneckis), 1934 m. (premjera balandžio 14 d.; statytojai M.Bukša, A.Pavlovskis, L.Truikys) ir 1967 m. (premjera vasario 25 d.; statytojai Ch.Potašinskas, M.Megis, E.Renteris). Paskutinis pastatymas skambėjo išties seniai - užaugo jau visa operos mėgėjų karta, negalėjusi teatre pamatyti ir išgirsti “Kaukių baliaus”. Tiesa, operos arijos - ypač Rikardo, Renato ir Ulrikos - dažnai skamba koncertinėje scenoje. Tačiau Verdi operos pasižymi unikalia ypatybe - muzikos dramaturgija plėtojama nuosekliai, net menkiausias rečitatyvas tampa nepaprastai svarbia parengiamąja dramos dalimi, kad kiek vėliau skambėsiantis numeris - arija ar ansamblis - klausytoją paveiktų maksimaliai. Kita Verdi muzikos ypatybė - nepaprastas vaizdingumas. Klausydamas muzikos, regis, jauti net, kaip šiugžda susijaudinusios veikėjos apdaras ar skreba keršto troškimo valdoma lemtingą vardą rašanti plunksna. Įdomiausia, kad Verdi muzika formuoja ne tik pojūčius, bet ir reginį: ne tik dramos siužeto vingiai, bet ir kompozitorius tiesiog tapybiškai muzikos garsais piešia labai konkrečią veiksmo aplinką, regis, net nurodo, kokio stiliaus kostiumo siluetas turi būti ir netgi su kokiais priedais būtina jį siūdinti (su gobtuvu, kišenėmis ar daugybe klosčių). Verdi yra realistas - ir tuo labai daug pasakyta.
Tad “Muzikos barai” sumanė parengti seniai “Kaukių baliaus” muzikos negirdėjusius klausytojus operos premjerai Trakų pilies kieme. Šiame numeryje mėginame sudaryti galimybę ne tik pasiskaityti apie operos sukūrimo ir pastatymo istoriją, pamatyti įvairių pastatymų scenovaizdžius ir atlikėjų, kūrusių pagrindinius vaidmenis, nuotraukas. Šį kartą visa, ką skaitytojas žurnale sužinos ir pamatys, leidžiame ir išgirsti - pridedame “Kaukių baliaus” straipsnių ciklą iliustruojantį CD.
Kompaktinėje plokštelėje pateikiame išties negausius Lietuvos atlikėjų “Kaukių baliaus” arijų įrašus. Tikimės, kad Rikardo barkarolė, atlikta dviejų XX amžiaus operos galiūnų Kipro Petrausko ir Virgilijaus Noreikos, leis mūsų skaitytojui suvokti, kad skirtingos interpretacijos gali tarpusavyje ir nekonkuruoti (geriau - blogiau), o atskleisti naujas atliekamos muzikos spalvas, pajusti atlikėjo individualumą, balso grožio specifiką ir turtingumą. O legendinio E.Caruso atlikta Rikardo arija suteikia šiam CD istorinę perspektyvą. A.Toscanini “Kaukių baliaus” įrašai priartina mus prie paties G.Verdi - asmeninė dirigento patirtis, kompozitoriaus artumas (simboliška, kad ir pirmoji gyvenime ketverių metų Toscanini išgirsta opera - taip pat “Kaukių balius”). Įdomu ir tai, kad lietuvio Algio Žiūraičio pirmoji opera, statyta Maskvoje, Didžiajame teatre, - “Kaukių balius”. Jis ją diriguodavo su ypatingu užsidegimu, ir ji visuomet pelnydavo išskirtines publikos ovacijas.
Iki šiol leidę reprezentacinius CD, pirmą kartą pateikiame pažintinį, daug praeities įrašų atnaujinantį CD.
2001 m. Įžangos žodis. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė
CD TURINYS
1. Preliudas. 3'42
VADTO diriguoja Algis Žiūraitis (1987)
Trumpa orkestro įžanga. Viena po kitos skamba trys pagrindinės operos temos. Pirmoji - neįmantrus choralas, ramus ir pasyvus, deja, nepasižymintis vidine energija, - patenkintųjų savo valdovu Rikardu tema. Su ja kontrastuoja trumpos, grėsmingos aštraus, energingo staccato frazės - sąmokslininkai. Kantileniška kylanti melodija, savo kilnumu ir lyrika apgaubianti visą orkestrą, - Rikardo meilės tema.
Algis Žiūraitis: "Jei imiesi operos, tai, ją diriguodamas, išgyveni visų jos personažų likimus. Prie pulto jautiesi tarsi vieno aktoriaus teatre, ir muzikiniais - sceniniais vaizdais atskleidi save. Dirigentas - tai spektaklio širdis. Operoje visiškai neleistinas taktiškas atsipalaidavimas, deja, tapęs madingu ir neretai laikomas privalomu. Tai ne kas kita, kaip operos laidotuvės, o juk šis menas - išgrynintas jausmas, tiesos šventovė! (...). Su N.Benois, beje, buvau pažįstamas jau anksčiau, kai Didžiajame teatre statėme Verdi "Kaukių balių", kuriam jis sukūrė puikias dekoracijas ir kostiumus. Štai jau beveik dešimtmetį šis spektaklis yra vienas geriausių teatre. Ir kiekvieną kartą, kai pakyla uždanga (ypač prieš paskutinį paveikslą) salėje pasigirsta aplodismentai - padėkos dailininkui ženklas. N.Benois beveik visą savo gyvenimą dirbo "La Scala" teatro vyriausiuoju dailininku. Ten bendravo su pačiais įžymiausiais dailininkais, režisieriais, dirigentais, kaip antai: Toscanini, de Sabata, Gavazzeni, Karajanas, Abbado... Ir kai po "Kaukių baliaus" pastatymo jis viename interviu žurnalistams pasakė, kad Žiūraitis - tikras Verdi muzikos žinovas, "verdiškasis" dirigentas, - man tai buvo pats didžiausias pagyrimas ir apdovanojimas. (...) Dėl tempų su dainininkais apskritai sunkoka susitarti. Padainuoti reikiamu tempu nelengva - būtina gera technika, dikcija, muzikinė erudicija, pagaliau reikia pastangų. O solistai nori, kad būtų patogu. Viskas - tempų sąskaita. Labai gerbiu Toscanini. Jis visais laikais buvo kritikuojamas dėl per greitų tempų, o aš manau, kad būtent tokių tempų reikėjo jo atliekamai muzikai. Ir Verdi yra sakęs, jog jam svarbiausia ne tiek dainininko balsas, kiek sugebėjimas įgyvendinti kompozitoriaus ketinimus, o šiuos didžia dalimi sąlygoja tempai. Apmaudu, kad netgi Italijoje, Milane, šiandien šios tradicijos užmirštamos.
Aleksejus Stepanovas: "Žiūraitį stebiu, mokausi iš jo nuo 1979-ųjų, kai pradėjau dirbti Didžiajame teatre. Žiūraitis iš kitų išsiskiria kūrybine drąsa, į akademinius spektaklius jis įlieja gaivumo, sudaro kūrinio gimimo šią akimirką įspūdį. Jis beveik visada laužo įprastą tradicinę schemą - ypač tai matyti jo pirmojoje Didžiajame teatre diriguotoje operoje - "Kaukių baliuje. Iš pradžių nauja interpretacija buvo sutikta priešiškai. Solistams buvo sunku - Žiūraitis neleido dainuoti tempu, kuris jiems atrodė patogus. Algio siekiai visada išplaukia iš autoriaus ketinimų. Dainininkai priprato prie disciplinos, o ji padėjo išvengti rutinos. Šiandien jau niekas neįsivaizduoja "Kaukių baliaus" atliekamo kitaip - Žiūraitis visus įtikino. Tokio pobūdžio interpretaciją pavadinčiau šiuolaikine, nes muzikavimas šiandien skiriasi nuo interpretacijos kad ir prieš dvidešimt metų."
2. Choras "Posa in pace" (1954) 1'46
Gubernatoriaus rūmai. Susirinkusieji laukia Rikardo. Pirmojo choro “Posa in pace” polifonijoje supriešinamos Rikardą mylinčios liaudies ir sąmokslininkų nuotaikos.
3. I veiksmo finalas (1954) 2'03
Rikardas sumano puikią pramogą: persirengęs su dvariškiais jis pats nueis pas būrėją Ulriką ir išsiaiškins, ar iš tikrųjų ji tokia puiki pranašė, kaip sako Oskaras. Bus smagu! Paveikslo finale choras ir Oskaras šlovina Rikardą, sąmokslininkai rengiasi pasinaudoti situacija ir jį nužudyti, Renatas žavisi Rikardo drąsa ir ketina jį išgelbėti, Rikardas duoda paskutinius nurodymus… Atrodo, kaukių balius prasideda kiek ankščiau…
Įrašant "Kaukių balių" A.Toscanini buvo 87-erių.
1954 metų sausio pabaigoje maestro du kartus dirigavo atnaujintam "Kaukių baliaus" koncertiniam pastatymui "Carnegie Hall" salėje. Po šių koncertų kritikai sutartinai gyrė dirigentą, esą net ir šis puikus Verdi muzikos (ir ypač stiliaus) žinovas dar niekad taip emocionaliai nebuvo dirigavęs, dar niekad nebuvo taip raiškiai perteikęs operos dramaturgijos. Net ir be kostiumų, scenovaizdžio ir režisūros klausytojai matyte matė ir jauste juto visas dramos peripetijas. Liaupsino kritikai ir dainininkus, kurie net ir, regis, neįmanomus Toscanini reikalavimus vykdė puikiai. "Tai paskutinė diriguota opera mano gyvenime, - kalbėjo tąsyk Toscanini. - Bet tai ir pirmoji mano gyvenimo opera: aš išgirdau ją Parmos operos teatro galiorkoje, būdamas ketverių." Būtent tų koncertų metu įrašytą operą siūlome "Muzikos barų" skaitytojams kelionei į Verdi "Kaukių baliaus" muzikos - puikios dramaturgijos - pasaulį.
4. Rikardo arija (III v.). 4'13
Atl. Enrico Caruso (1911)
Orkestras groja Rikardo meilės temą. Ji tampa kontrapunktu Rikardo rečitatyvo, iš kurio paaiškėja, kad jis nusprendė su Amelija išsiskirti. Neva tarnybos reikalais jis išsiųsiąs Renatą ir Ameliją į Angliją. Romanse “Ma se m’è forza perderti” girdime Rikardo mintis apie prarastą meilę bei keistą mirties nuojautą.
Nė vienas dainininkas, greičiausiai, nėra toks garsus ir po savo mirties kaip Enrico Caruso. “Tenorų karalius”, ”dainininkas su ašara balse”, “žmonių širdžių valdovas” – taip buvo ir yra vadinamas šis unikalus žmogus, kurio vardas tapo vokalinio meno etalonu.
Vargu ar yra likęs gyvųjų tarpe žmogus, girdėjęs didįjį tenorą dainuojant gyvai. “Jo balsas, kaip ir jo stilius, liks vokalo istorijoje unikaliu reiškiniu. Vienintelis ir nepakartojamas jo baritoninis tembras, nepakartojama vokalinė maniera – nuoširdi ir žmogiška. Atrodė, kad jo balso stygos buvo ne gerklėje, o kažkur širdies raumenų tinkle ir dirbo naudodamos ne orą, o kraują, tekantį jo pulso ritmu (...) Violončelės garsas nedavė ramybės E.Caruso fantazijoms. Jis stengėsi prilygti tokioms garso platumoms ir apimtims, kokios būdingos violončelei, prie jos prisilietus didiesiems muzikantams...” (G.Lauri-Volpi).
5. Rikardo barkarolė (I v. 2 pav.). 3'16
Atl. Kipras Petrauskas (1928)
Rikardas prašo Ulrikos išburti jam. Kaip buvo minėta, jis vaidina jūreivį. Jo kancona-barkarolė “Di’ tu se fedele” - naujas portreto štrichas. Regime jaunatvišką Rikardo įkarštį, optimizmą bei… aktoriaus talentą. Ulrika pažvelgia Rikardui į ranką ir priblokšta regi: mirtis! Bet Rikardui viskas - juokai. Kurgi jis mirs - kare? dvikovoje? Atsakymas: “Nuo draugo rankos” apstulbina visus, net ir Rikardą…
Anot A. Moteikos ("K. Petrauskui 100") Rikardo barkarolę Kipras Petrauskas įdainavo 1928 metais Vokietijoje, "Parlophone" garso įrašų studijoje. Archyvinis įrašas užfiksavo mūsų garsiojo tenoro balso grakštumą, išskirtinį dėmesį turinio minties interpretacijai. Malonu girdėti ir puikiai pritariantį orkestrą (apmaudu, kad nei dirigentas, nei orkestras nėra minimi įrašo metrikoje).
6. Rikardo barkarolė (I v. 2 pav.). 3'14
Atl. Virgilijus Noreika (1989); LNSO diriguoja Juozas Domarkas
Nors Virgilijaus Noreikos atliekama barkarolė įrašyta 1989 m. koncerto metu, ji vaizdžiai primena tuos laikus, kai ne vienas, gal ir atsitiktinai užklydęs į operos teatrą Basanavičiaus gatvėje, ilgam liko ištikimu jo lankytoju. Kas pakerėdavo anų laikų teatre? - Pirmiausia, išskirtinis dainininkų dėmesys muzikos dramaturgijai. Įsiklausykime į Virgilijaus Noreikos dainavimą - viską, ką perskaitėme apie Rikardą, jo atvirumą, patiklumą, meilę Amelijai, ištikimybę bičiuliui ir gręsiančią lemtį - viską išgirsime vienos puikios barkarolės atlikimo akimirką (nepamirškime - o atlikimas taigi tik koncertinis!). Gal tokie pavyzdžiai gali tapti svariais argumentais ginče apie operos atlikimo kalbą (V.Noreika dainuoja lietuviškai)?
7. Ulrikos būrimo scena (I v. 2 pav.). 6'29
Atl. Birutė Almonaitytė; LNOBTO diriguoja Vytautas Viržonis (1980)
"Tyliau, ji buria" - turėtų mus įspėti choras. Bet visa tai mes išgirstame orkestro įžangoje... - "Žiūrėkite į liepsną - ten pamatysite demoną...
Jis jau čia - jis laiko fakelą likimo ir paslaptis jo man atskleis!" Trumpas, pasikartojantis žemųjų orkestro instrumentų “fatališkasis” motyvas ir bauginantys tritoniai įveda mus į pranašės Ulrikos buveinę. Birutės Almonaitytės Ulrika taip pat iš "Basanavičiaus gatvės teatro" laikų. Nors įrašyta ši scena gerokai vėliau, plokštelių studijoje.
8. Renato scena (III v. 1 pav.). 6'32
Atl. Eduardas Kaniava; LNOBTO diriguoja Jonas Aleksa (1987)
Renato namuse įvyksta šeimos drama. Tik ką Renatas ketino nužudyti Ameliją, nepaisydamas jos pasiaiškinimų, jog ji nekalta. Renatas leidžia Amelijai atsisveikinti su sūnumi. Jai išėjus, jos arijos melodija vis dar skamba… Bet Renatas pažvelgia į kabantį ant sienos Rikardo portretą, ir kraujas vėl plūsteli į galvą: pirmiausia turi būti nubaustas Rikardas. Kas vyksta Renato širdyje, sužinome iš garsiosios arijos “Eri tu” - dviejų dalių romanso, kur neapykantą ir keršto troškimą keičia skausmas prisiminus prarastą meilę.
Eduardas Kaniava 1967 metų "Kaukių baliaus" pastatyme Renato nedainavo - iš pradžių stažuotė Bulgarijoje, o vėliau... tiesiog, matyt, nebuvo lemta. Apmaudu, nes vaidmens dramatizmą E.Kaniava perteikia puikiai (nepamirštamas ir jo Rigoletas vėlgi tame pačiame "Basanavičiaus operos teatre"...). Tačiau koncertuose Renato ariją galėjome girdėti dažnai - tai vienas mėgstamiausių dainininko repertuaro numerių.
9. Oskaro daina (I v.). 1'58
Atl. Elena Čiudakova; LNSO diriguoja Juozas Domarkas (1973)
Pasirodo teisėjas: jis nori ištremti pranašę Ulriką už jos “raganavimus”. Galantiškojo prancūziško stiliaus baladėje Oskaras skuba Ulriką užstoti. Jo aukštos koloratūros ir teisėjo (boso) replikos skamba išties komiškai.
10. Oskaro kupletai (III v. 3 pav.). 2'03
Atl. Elena Čiudakova; LNSO diriguoja Juozas Domarkas (1973)
Kaukių baliuje Oskaras atpažįsta Renatą. Renatas bando iš Oskaro sužinoti, kaip apsirengęs Rikardas. Juokaudamas Oskaras dainuoja prancūziškuosius kupletus “Saper vorreste” ir nuo Renato pabėga.
Elenos Čiudakovos dainuojamas Oskaras nepaprastai jaunatviškai grakštus, šmaikštus ir vikrus pažas. Visos koloratūros emociškai pateisintos, keri balso skambumu. Nuostabą sukėlė faktas, kad E.Čiudakovos įrašų sąrašuose dvi Oskaro dainelės įrašytos su Juozo Domarko diriguojamu orkestru neminimos. Plokštelių studijoje, kur jos įrašytos, sužinojome, kad tai įvykę lyg ir 1973 metų sausyje. Tačiau J.Vyliūtės - monografijos "Elena Čiudakova" autorės - tvirtinimu, nuo 1972 metų gruodžio 2 dainininkė visą laiką praleido ligoninėje. Nedainavusi naujametinės "Traviatos", vargu ar galėjo ji sausyje įrašyti Oskaro dainas. Taigi, kol kas fiksuodami Vilniaus plokštelėje sužinotą datą, tikimės ją patikslinti padedant visiems, dar atmenantiems mūsų nuostabiosios lakštingalos paskutines gyvenimo dienas. Visais atvejais šis įrašas itin brangus, nes jis dar mažai kam žinomas, kartu su LRT fondų darbuotojais prikeltas iš užmaršties.
Iš užmaršties šiame CD prikeliame ir nuostabų Lietuvos operos periodą, kai scenoje kartu dainavo tokie puikūs solistai, kaip E.Čiudakova, B.Almonaitytė, V.Noreika ir E.Kaniava.
11. II veiksmo įžanga. 1'54
VADTO diriguoja Algis Žiūraitis (1987)
Naktis, užmiestis, kartuvių laukas. Amelija atėjo čia nuskinti stebuklingo augalo, padėsiančio išsigydyti Rikardo meilę.
12. Amelijos arija kapuose. 4'55
Atl. Erva Nelli
Amelijos portretas - arija “Ma dall’arido stelo divulsa”. Liūdnai skamba anglų rago melodija. Kas liks širdyje, jei nebebus meilės? Niūri aplinka, vaiduokliai gąsdina Ameliją. Ji maldauja Dievą pasigailėti.
Net keista, bet lietuviškuose įrašuose nėra įamžinta ne tik be galo svarbi operos dramaturgijoje, bet ir nuostabiai graži Amelijos arija.
13. Duetas (Amelija, Rikardas). 4'44
Atl. Erva Nelli ir Jean Pirs
Pasirodo Rikardas, prasideda vienas nuostabiausių Verdi soprano ir tenoro duetų. Rikardas aistringai prisipažįsta mylįs Ameliją, o ši maldauja ją palikti. Abu žino, jog svarbiausia - pareiga. Jie neišduos Renato - draugo ir vyro.
14. “Cabaletta a due”. 3'15
Atl. Erva Nelli ir Jean Pirs
Kontrastingo dramatiško dialogo kulminacija tampa cabaletta a due - abipusės meilės išraiška.
15. Tercetas (Amelija, Rikardas, Renatas). 4'42
Atl. Erva Nelli, Jean Pirs, Robert Merrill
Pasirodžius Renatui, Amelija spėja veidą užsidengti šydu. Renatas atėjo apsaugoti Rikardo, kuris dabar turi bėgti, nes sąmokslininkai jau rengiasi pulti. Renatas pažada palydėti Ameliją iki miesto, nebandydamas sužinoti, kas ji.
16. II veiksmo scena su choru ir finalas 7'05
Rikardas pabėga, o sąmokslininkai apsupa Renatą ir Ameliją. Jie nusiminė vietoj grafo išvydę jo sekretorių ir reikalauja, kad Amelija nusiimtų šydą. Ištikimasis Renatas išsitraukia špagą. Amelija, gelbėdama Renatą, pati atsidengia veidą… Įvyksta svarbiausias dramos lūžis. Greitus tempus ir veržlias, aistringas, dainingas, plataus diapazono melodijas, kurių bendra linija tarsi priminė aukščiausių kalnų reljefą, pakeičia visiškas sustingimas, repeticijos, nuolat kartojama ta pati nata. Lyg pro rūką Renatas girdi besišaipančių sąmokslininkų juoką. Du mylimiausi gyvenime žmonės - dievinamas draugas ir žmona - išdavė jį. Kaip šį likimo smūgį pakelti? Renatas kviečia sąmokslininkus rytoj ateiti pas jį į namus.
17. Keršto priesaika (III v. 1 pav.) 0'48
Sąmokslininkai trokšta keršto. Karingas jų himnas: kokia sėkmė, Rikardas ruošia kaukių balių, o baliuje bus lengva įvykdyti keršto planą!
18. Scena ir kvintetas (III v. 1 pav.: Amelija, Oskaras, Renatas, Samiuelis, Tomas). 4'04
Atl. Erva Nelli, Virginia Hascins, Robert Merrill, Nicolla Mascona, Norman Scott
Karingą jų himną nutraukia Oskaras. Su juo į sceną vėl įžengia komiškosios prancūzų operos stilius. Šių nerūpestingų, galantiškų koloratūrų, kurių tiek daug buvo pirmajame operos veiksme, jau spėjome pasiilgti. Oskaras atnešė Renatui ir Amelijai kvietimą į Rikardo rengiamą kaukių balių.
Kai sąmokslininkai džiūgauja nekantraudami įvykdyti kruvinąjį planą, nieko neįtariantis Oskaras džiaugiasi būsima švente, o Amelija kaltina save ir ketina Rikardą išgelbėti.
19. Baliaus scena (III v. 3 pav.) 1'46
Šokiai, kaukės, linksmybės. Renatas susiranda Oskarą ir, pasakęs turįs apsvarstyti su grafu neatidėliotinus reikalus, sužino Rikardo kaukę. Šokiai, kaukės, linksmybės.
20. Duetas (Amelija, Rikardas). Atl. Erva Nelli ir Jean Pirs 5'00
Prasideda trapi mazurka, Rikardas susitinka su Amelija. Ji maldauja Rikardą saugotis pavojaus, bet šis vėl nekreipia dėmesio. Jis pasako siunčiąs Renatą į Angliją ir su Amelija atsisveikina. Rikardo vokalinės partijos melodija - besikartojanti meilės tema. Tuo tarpu orkestre, stiprėjant įtampai, įkyriai pradeda kartotis sekundos. Netikėtai šalia atsiranda Renatas. Rikardas pargriūva nudurtas draugo. Kyla sumaištis, Oskaras nuplėšia Renatui kaukę, ir visi netveria iš pykčio ir siaubo. Vėl pasigirsta mazurkos melodija.
21. Finalas 4'11
Atgavęs sąmonę, Rikardas liepia Renatą paleisti. Jis paduoda Renatui paskyrimą į Angliją ir įtikina jį Amelijos bei savo nekaltumu. Mirdamas Rikardas atleidžia visiems savo priešams ir atsisveikina su savo šalimi bei draugais.
TT 78'18
Nr. 2, 3, 12-21 NBC orkestrui ir Roberto Shaw chorui diriguoja Arturo Toscanini (1954)
Perkamiausios prekės
-110x160.jpg)
