Vaclovas Daunoras

Biografija

Būna puikių, išpuoselėtų balsų, tačiau juos netyčia gali supainioti su kitais, neatskirti. Ir būna tokių balsų, kuriuos atpažinsi iš pirmos gaidos. Štai toks išskirtinis, su niekuo nepalyginamas ir su niekuo nesupainiojamas yra Vaclovo Daunoro balsas. Kam bent sykį yra tekę girdėti jo užburiantį basso cantante, atskirs jį visada. Kelios kartos Lietuvos melomanų gėrėjosi V. Daunoro sukurtais personažais operos scenoje, gausią publiką sutraukdavo artisto koncertai šalies miestuose ir miesteliuose. „Mano mylimiausias dainininkas...“, – ilgesingai taria daugelis, išgirdę jo pavardę.

Vaclovas Daunoras gimė 1936 m. Žagarėje. Muzikanto kelią pradėjo 1954 m. dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“ , 1957–1962 m. studijavo dainavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA), prof. Zenono Paulausko klasėje. 1960 m. debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Eskamiljo vaidmeniu George’o Bizet operoje „Karmen“. 1966–1968 m. stažavosi Milano teatre „La Scala“, ten dainavo Monteronę G. Verdi operoje „Rigoletas“ ir Didįjį žynį W. A. Mozarto „Idomenėjuje“. 1968–1993  m. dėstė dainavimą LMTA. 1962 m. V. Daunoras laimėjo trečią vietą M. Glinkos vokalistų konkurse Maskvoje, 1966 m. Tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje buvo ketvirtas. Svarbiausia dainininko pergalė – Grand Prix Tarptautiniame Tulūzos (Prancūzija) vokalistų konkurse 1971 m.

V. Daunoras vienintelis iš savo kartos Lietuvos dainininkų, spėjęs padaryti karjerą Vakaruose. Dar šaltojo karo metais jis turėjo keletą pasiūlymų dainuoti Italijos ir JAV teatruose, tačiau tuomet planus sugriovė pašliję JAV ir SSSR santykiai po sovietų invazijos į Afganistaną. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, V. Daunoras 1993 m. ryžosi išvykti į JAV, kur buvo priimtas į Hjustono „Grand Opera“, vėliau į Niujorko „Metropolitan Opera“ teatrus. Didžiojoje Niujorko scenoje jis dainavo10 sezonų iki 2005 m.

Vaclovas Daunoras – publikos numylėtinis, nepamirštamas Pilypas II, Borisas Godunovas, Mefistofelis, Don Bazilijus, Greminas, Nilakanta… Be operos vaidmenų, artistas sukaupė milžinišką kamerinės ir estradinės muzikos repertuarą. LRT radijo fonduose saugoma per 300 jo įdainuotų kūrinių. Šiame dvigubame kompaktiniame albume – tik nedidelis rinkinys geriausių dainininko įrašų, padarytų LRT radijuje ir Vilniaus plokštelių studijoje nuo 1965 iki 1986 metų. Ar Vaclovas Daunoras dainuotų sukrečiantį karaliaus Pilypo monologą, ar populiarią dainą, klausytojo dėmesį prikausto jo įtaigus, sodrus, skambus balsas, stulbinama vidinė jėga ir įtikinamai perteikiama meninė tiesa.